Veiksmas nukelia į XVIII a. pabaigą, dabartinę Paragvajaus teritoriją. Ispanijos imperijos klerkas Diegas de Zama gyvena laukime: jis nori būti perkeltas tarnauti į kitą vietą, be to, ilgiausiai nematė savo žmonos ir vaikų. Jo santykiai su europiečiais įtempti dėl nuolatinės konkurencijos bei nesusipratimų, o santykiai su vietiniais tarnais taip pat sudėtingi, balansuojantys tarp aistros ir priešiškumo. Zama kabinasi už vienintelės gyvenimo prasmės – pažado, kad greit bus perkeltas į Buenos Aires, tačiau laukimas atrodo amžinas. Laikui beviltiškai slenkant, Zamą vis labiau apsėda paranoja bei prasiveržiantis žiaurumas. Dėl tokio balansavimo ant ribos, prieš Diegą de Zamą, rodos, atsisuka visas pasaulis ir jo egzistencijai iškyla grėsmė.