1916 metais Julius Janonis atvyko į Sankt Peterburgą studijuoti universitete ir tęsti pogrindinės kovos. Tačiau jis atsiduria kalėjime. Plikos šaltos sienos, karceris. Tik revoliucija atneša išsivadavimą. Vėl laikraščio redaktoriai, bemiegės naktys, kelionės į frontą. Viename iš jų Julius suserga. Gydytojas apžiūrėjo pacientą ir draugus nuvedė į šalį – paciento padėtis beviltiška. Paskutiniai žodžiai pasiekia Janonį. Draugams išėjus, Julius keliasi. Jis svirduliuoja link vėjo ir vardan gyvybės šnabžda paskutines eiles...