Clintas, palikęs seną gyvenimą, persikėlė į užšalusią tundrą ir atidarė barą. Jis kalba tik angliškai, todėl jo bendravimas su vietiniais ir svečiais kartais būna labai sunkus. Nors jis siekia ramybės šiame naujame gyvenime, izoliacija nuo daugumos žmonijos nepadeda. Jis apsiprato su savo nuoskaudomis, bet kenčia nuo haliucinacijų, grasinančių jį palaužti. Po vieno įvykio Clintas naktį nusprendžia keliauti savo šunų rogutėmis į olą, netoli savo namų. Ten patekęs jis susiduria su savo svajonėmis ir praeitimi, įskaitant artimųjų prisiminimus ir traumuojančias akimirkas.