Daugelis žmonių, trokšdami greitai uždirbti kuo daugiau pinigų, pasiryžę išduoti net savo ištikimiausius draugus. Būtent šitaip teko pasielgti Natalijos patėviui: kad atsiriektų stambiausią pyrago gabalą, jis ryžosi išduoti bičiulius. Vis dėlto liaudies išmintis byloja: „Kad ir kaip suktum uodegą, anksčiau ar vėliau vis tiek ją prispaus“, o viskas šiame gyvenime turi savo kainą. Draugams nepatinka, kai juos taip įžūliai „išduria“, tad jie nusprendžia nužudyti buvusį verslo partnerį. Kad ir kaip keista, tačiau po pasikėsinimo nenaudėlis Borisas Ivanovičius išlieka gyvas. Jis supranta, kad buvę draugai – rimti vyrukai ir nesiliaus persekioti, kol įvykdys savo užmačią. Ypač kai sužinos, kad Borisas nežuvo. Natalijos patėvis ne iš kelmo spirtas, todėl nusprendžia apsimesti mirusiu ir surengti savo laidotuves. Viskas, atrodytų, vyksta pagal sumanytą planą: Borisui Ivanovičiui tereikia tris dienas pagulėti karste, kol visi patikės, kad jis iš tikrųjų iškeliavo Anapilin.