Baigiasi karas, vienoje Kuršmarių pusėje – vokiečiai, kitoje – sovietai. Pamario žvejo Kasparo žmona Morta gimdydama miršta. Jaunas našlys, likęs su dvyniais, keliasi per įlanką pas brolį Andrių, gyvenantį su buvusia Kasparo mergina Agne. Pastaroji neslepia nepasitenkinimo, įduoda atvykėlį milicininkui Vaitkevičiui, kad atplukdęs vokiečių. Ir tai – ne dėl tėvo namo dalybų, o dėl teberusenančių jausmų. Mažakalbis, atšiaurus Kasparas rūpinasi, vaikais ir neprisileidžia moterų. Štai tik Janė, verstų jį atitirpti, bet jauna moteris ištekėjusi, per vyrą Vytautą susieta su norinčiais emigruoti lietuviais. Grupė tokių pasiryžo bėgti į Švediją; per Agnės intrigas juos išplukdo Andrius, o ji pati, išteka už Vaitkevičiaus. Prabėgo 10 metų, Kasparas seniai nebežvejoja, dirba vietinėje užeigoje. Kartą ant jos slenksčio pasirodo savo gražiausius metus Sibire atpylęs Andrius. Paaugę Kasparo dvyniai susidomėję žvelgia į nematytą dėdę, klausosi neskubaus brolių dialogo.